- Tischtennis
- stalo tenisas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Sportinis žaidimas, kurį žaidžia 2 (1×1) arba 4 (2×2) žaidėjai prie 274,3× 152,5 cm dydžio, 76,2 aukščio lygaus stalo. Stalą į 2 lygias dalis dalija 15,25 cm aukščio tinklelis. Tikslas – rakete permušti 2,7 g masės 40 mm skersmens plastikinį kamuoliuką į varžovo stalo pusę taip, kad varžovas neįstengtų jo grąžinti atgal (tiksliai atmušti). Už netaiklų smūgį varžovui skiriamas 1 taškas. Setą laimi žaidėjas (arba žaidėjų pora), pirmas surinkęs 21 tašką. Žaidžiami 2–5 setai. Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. setą laimi žaidėjas, surinkęs 11 taškų, kai skirtumas mažiausiai 2 taškai. Žaidžiama, kol vienas iš žaidėjų laimi 3, 5, 7 arba 9 setus. Stalo tenisas pradėtas žaisti Rytų Azijoje. Europoje jį išpopuliarino anglai XIX a. pabaigoje. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktas nuo 1988 m. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1926 m., Europos – nuo 1958 m. Lietuvoje pradėtas žaisti 1922 m. atitikmenys: angl. table tennis vok. Tischtennis, n rus. настольный теннис
Sporto terminų žodynas. T. 1. 2-asis patais. ir papild. leid.: Aiškinamasis žodynas. Angliški, vokiški, rusiški terminų atitikmenys. Būtiniausios žinios. 2002.